BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

2011-03-02 parašė Amfetaminas

Ilgai nerrašiau bloge ir man visiškai nusispjauti ant to fakto, kad manęs niekas čia nepasigedo, kaip kad kitiems, jog aš esu, rašau ir malu visišką šūdą.

Pastarosiomis dienomis nekenčiu savęs. Tiesiog - nekenčiu. Po perkūnais, visuomet daugelis tarp mano geriausiųjų savybių įvardindavo tai, jog aš neturiu kompleksu, myliu save ir savimi pasitikiu. Gaila, kad visų tų savybių nebėra. Greičiausiai nieko gero manyje nebėra. Ką ten nebėra, juk nieko ir nebuvo, aš tik visą laiką išsigalvojau kažkokias sušiktas geras savybes.

Nesuprantu, žmonės sako, kad esu drąsi, tačiau tai netiesa, suknista netiesa. Esu bailė, suknista bailė. Jei būčiau nors truputėli drąsesnė manęs čia jau seniai nebūtų arba išvis nebebūtų, tačiau esu bailė, suknista bailė.

Man darosi blogą. Nuo visko- nuo gyvenimo, nuo mane supančio pasaulio, o labiausiai nuo pačios savęs. Esu stora, baisi, durna debilė. Nekenčiu savęs, nekenčiu jūsų ir man visiškai nusispjauti, kad niekam neįdomu. Man nusispjauti, nes neesu pakankamai protinga, neturiu pakankamai vingelių smegenyse, kad suprasčiau jog jūs visi lygiai taip pat ant manęs dėję, kaip , kad aš ant jūsų.

Neklauskit iš kur ta pagieža, juk čia net ne pagieža, o šiaip kažkoks šūdo malimas kažkokios idiotės.

Nekenčiu jūsų… visų.

Rodyk draugams

Padovanokit man milžinišką tortą su karameliniu kremu ir plakta grietinėle. Ir visai nesvarbu, kad aš nemėgstu plaktos grietinėlės.

2011-02-08 parašė Amfetaminas

Žinau, kad dabar turėčiau daryti rusų kalbos namų darbus, tačiau man ta rusų kalba jau gerklėj stovi (kodėl, Dieve, ak kodėl man taip sunku su kalbom? Pasiimk visas mano biologijos ir matematikos žinias ir padaryk aip, kad mokėčiau kalbas).
Šiandien siaubingai buvo smagu eiti namo, vingiavau po visą takelį, nes su vėjo pagalba aš vis atsidurdavau prie griovio krašto. Kažkoks diedukas, net pamanė, kad aš girta ir išbarė, kad tokiu oru prisigėrusi šlaistausi. Ak kaip miela, kai kažkas manimi rūpinasi.

Kadangi šiandien negalėjau važiuoti į treniruotę (ek, man vis dar skauda patemptą koją ir vis dar vaikštau su įtvaru), o namie nebuvo kas veikti, nusprendžiau išsimatuoti visus spintoje turimus sijonus, o kai neįtilpau į sijoną kurį nešiojau ketvirtoje klasėje, nusprendžiau, kad esu stora. Taigi, pravedus gana rimtą pokalbį su savimi, paskaitinėjus apie įvairiausias dietas internete nusprendžiau, kad pats laikas pradėti mesti svorį, na žinot, juk pavasaris tuoj, o po jo vasara. Todėl rimtai nusiteikusi nusprendžiau šiandien po šešių nevalgyti. Bet kur tau.. Mama kaip tyčia parvežė tris šviežias, tik šiandien virtas varškės spurgas ir visos jos buvo man, tik man. Žinoma, jos buvo panaudotos pagal paskirtį nekreipiant dėmesio į savo pažadus ir laikrodį. Kaip ir priklauso, po tokio kiekio spurgų gerai nesijaučiau, o kur dar sąžinė užgraužusi dėl milžiniškos kalorijų bombos. Kilo mintis, kad kaip dera tikrai norinčiai sukūsti mergiotei nueiti ir išsivemti, tačiau prisiminiau, jog mano organizmas nereaguoja į visokius priverstinius pirštų kaišiojimus, todėl toliau likau drybsoti sofutės vydama tolyn mintis apie ką tik suvartotą kalorijų kiekį ir mėgavausi nesveiku sotumo jausmu. Galų gale nusprendžiau, kad pradėsiu laikytis tos dietos nuo rytojau, juk aš, net tinkamai nepasiruošiau laikytis dietos, nesuvalgiau kalno šokolado ir poros pakelių guminukų. Blogiausiu atveju galiu juk pradėti laikytis dietos nuo poryt. O gal net nuo kitos savaitės, juk pirmadienis puiki diena pradėti kažkam. Netgi kitas mėnesis tiktu, juk mėnesio pradžia dar puikesnis metas kažkam pradėti. O jei dar sulaukčiau tokio mėnesio kuris prasidėtų pirmadienį būtų išvis tobula. Gal ir reikia tokio palaukti?

Rodyk draugams

Aš nešiepiu dantų, aš juk šypsausi.

2011-02-07 parašė Amfetaminas

Suknistai suknista diena, o aš vis vien šypsausi.

Ryte tik išlipusi iš lovos, supratau, kad vakar būsiu pasinarinusi koją ir visiškai nebegaliu paeiti, teko išknisti visas, savaitgalį sutvarkytas lentynas, kad rasčiau specialų tvarstį. Visą dieną koja tai degė, tai tirpo ir vaikščiojau kaip kokia suknista šlubė, bet vis dėl to, juk vaikščiojau.
Ryte netyčia namie pamiršau telefoną, todėl pavėlavau į vienintelį prieš pamokas važiuojantį autobusą, todėl į pirmą pamoką pavėlavau visu pusvalandžiu ir man teko išklausyti kažkokį idiotišką mokytojos pamokslą.
Sužinojau, kad rašome chemijos kontrolinį ir savaime suprantama susimoviau. Aš juk neesu suknistas vunderkindas kuris nesimokęs nors 5 valandas prieš kontrolinį parašytu jį padoriam pažymiui, o mano mielasis išsigelbėjimas suolo draugas mokantis chemija, kaip tyčia nusprendė šiandien sirgti.
Eidama namo sugebėjau paslysti ir įdribti į vienintelę balą esančią ant kelio, peršlapau iki pusės kiaurai, o įlipus į mikroautobusą. dar gavau itin malonią vairuotojo pastabą, kad nemėginčiau sėstis ant sėdynės.
Treneris pasakė, kad kitą savaitę vyks varžybos ir o… regis aš nedalyvausiu, nes vaikštau kaip tikra invalidas.
Susipykau su visiškai nepažįstamu žmogumi ir visiškai išsikoliojau (gerai, kad L. buvo šalia, nes būčiau dar ir susimušus).
Grįžus namo pamačiau, kad visos mano taip ilgai savaitgalį tvarkytos lentynos išvartytos (pasirodo mama per pietų pertrauką buvo grįžus namo ir labai skubėdama ieškojo kažkokios papkės)

Žodžiu suknistoka diena, bet aš šypsausi. Tik niekas nebandykit manęs baksnoti, nes ta šypsena labai jau trapi ir vienas neatsargus judesys ją sutrupins kaip stiklą. O tada aš pratrūksiu klykti, rėkti ir naikinti viską kas pasitaiko mano kelyje. L. ir norėjo mane pabaksnoti, sakė, kad po to man būtų daug lengviau, bet po to persigalvojo, nusprendęs, kad gyvybė jam kol kas dar reikalinga.

Rodyk draugams

Bėk greitai ir ilgai negrįžk

2011-02-06 parašė Amfetaminas

Kai faina… Tėvai eilinį kartą, net nepastebėjo, kad manęs visą parą nebuvo namie. Ir taip visada. OK, neniurnu, džiaugiuosi man suteikta laisve.

Apskritai tai man pastaruoju metu atsibodo mano idiotiški galvos svaigimai. Amžinai kiek nors pasėdėjus arba šiaip kai mano galvelė užsimano kelioms sekundėms visiškai atsijungiu, net ant kojų ne visada išeina išstovėti. Mano mielasis draugas L… dar ir pradėjo kabinėtis prie manęs, kad eičiau pas gydytojus, nes mat jam atsibodo mane laikyti, kad nenukrisčiau kas 5 minutes. Greičiausiai reiktų. Mastau ar tik nebus koks velnias man su kraujotaka (kraujas, neperneša tinkamai deguonies į smegenys, ar kažkas tokio). Vadinasi reiktų pasidaryti kraujo tyrimą… Žinot, visai nenoriu, turiu suknistai mažai didelę fobiją tiems smailiems daiktams kurių pagalbą seselės pasiima kraują.
O apskritai, kraujo tyrimai kainuoja? Reiks pasidomėti… Gal jei kas už rankos palaikys, tai ir nueisiu… Reiktų nueiti.

Rodyk draugams

Kai žmogus su jumis pasisveikina, būkit mandagūs, pasisveikinkit ir jūs.

2011-02-05 parašė Amfetaminas

Dar vienas blogas interneto platybėse kuris po kurio laiko man atsibos ir dulkės amžių amžius ir jo niekas neprisimins. Deja, tokia jau esu - nepastovi, tiesiog siaubingai nepastovi. Amžinai visko noriu ir nenoriu nieko. Tačiau dabar aš noriu rašyti, nesvarbu apie ką, nesvarbu kodėl, nesvarbu kam, svarbiausia, kad tiesiog noriu, todėl ir rašau. Aš visada darau tai ko noriu tą akimirką. Žinau, galbūt ir negerai, kad nesielgiu pagal visas žmonijai priimtas taisykles ir nesilaikau įsikibusi į rutinos ratą, tačiau aš neišgyvenčiau nesielgdama taip kaip noriu. Greičiausiai dėl to kaltas blogas mano auklėjimas. Tėvai sakė, kad aš nuo mažens taip elgiausi, tačiau jie ir per daug nesistengė manęs sukišti į padorius rėmus, todėl ir užaugau tokia - nei šiokia nei tokia. O dabar tokiai ir tenka gyventi. Greičiausiai ir teks visą gyvenimą.
Net neįsivaizduoju ką teks daryti užaugus su tokiu nepastovumu. Nepastovios nuotaikos, norai, vertybės, draugai, priešai - visas gyvenimas nepastovus. Kažkas juokais dėl mano būdo patarė man būti stiuardese. Ir tikrai, ši specialybė mane suviliojo… kokioms 10 min., po to užsimaniau užaugusi būti statybininke.
Greičiausiai man reiktų pasikeisti.. kada nors. Juk sako “lenk medį kol jaunas”. Palyginus aš dar jauna, tačiau bėda, kad nėra kam manęs lankstyti ir aš visai ne medis. Įdomu koks medis aš būčiau? Greičiausiai jau seniai nebebūčiau medis, o tik kelmas, nes man būtų atsibodę stovėti.

Nežinau ar iš šių sapalionių mane kiek nors pažinot, spėju, kad nors šiek tiek taip, juk sakoma, kad ir iš vieno sakinio galima žmogų pažinti, o aš va net porą pastraipų sukurpiau. O ta proga, kad jau mane šiek tiek pažįstat tai galiu ir pasisveikinti, nes su nepažįstamais žmonėmis mus pirmoje klasėje mokė nesisveikinti, nors aš tiesą sakant niekada nesilaikiau šios taisyklės, kaip ir daugelio kitų.

Ir vis dėl to, Labas.

Rodyk draugams

Labas pasauli!

2011-02-05 parašė Amfetaminas

BLOGas.lt sveikina prisijungus prie blogerių bendruomenės. Tai pirmas tavo įrašas. Gali jį redaguoti arba ištrinti. Sėkmingo bloginimo!

Rodyk draugams